Gimtadienis yra viena iš gražiausių švenčių metuose. Kuo esi mažesnis, tuo labiau tokios šventės lauki, nes nori ne tik būti pasveikintas gimtadienio proga, bet ir būti visų dėmesio centre, apdovanotas meile ir, žinoma, dovanomis. O jei turi išradingus tėvus ar krikštatėvius, sumanius vyresniuosius brolius ar seseris arba linksmuolius senelius, tai tavo vaikiška gimtadienio šventė bus ne tik spalvinga ir įdomi, bet pavirs į nežemišką pasaką su gausybe siurprizų, netikėtų užduočių ir begalybe išsvajotų dovanų. Vėliau, kai jau tapsi paauglys, tau vis dar norėsis, kad gimtadienio šventė būtų įsimintina, tačiau suaugusiųjų siūlomos pramogos ir dovanos nebeatrodys tokios patrauklios kaip vaikystėje…  Gimtadienio šventę norėsi organizuoti pats – juk tu jau beveik suaugęs. Ir sveikinimai gimtadienio proga jau kitokie, nebe vaikiški, o palinkėjimai irgi rimtesni, susiję su tavo ateities ketinimais ar bent siūlomais sprendimais. Taip ilgai lauktas  šešioliktasis gimtadienis turėtų būti ypač įsimintinas. Atrodo, kad tą pačią akimirką, kai sukaks šešiolika, viskas pasikeis- įžengsi jau beveik suaugusiųjų ratan, ims visi tave gerbti ir paisyti tavo nuomonės. Iš tiesų, nuo šešiolikos metų pats sau iškeli didesnius reikalavimus, tampi tarsi savarankiškesnis ir atsakingesnis, galintis pats priimti kai kuriuos sprendimus. Ir sveikinimai gimtadienio proga skamba visiškai kitaip. Gimtadienis ir sveikinimai nudunda labai greitai ir vėl prasideda nuolatinis laukimas. Kita įsimintina ir svarbi žmogaus gyvenime data yra pilnametystė – aštuolioliktasis gimtadienis. Jo irgi laukiame su nekantrumu, nes aštuoniolika yra riba- slenkstis, kurį peržengus už kiekvieną žodį ir poelgį atsakai jau pats: nei tėvai, nei artimieji nebeatbėgs ir nebespręs tavo reikalų ar problemų. Žinoma, jie visada galės tau patarti, padėti ar paremti, bet sprendimai ir atsakomybė jau tavo ir tik tavo. Tad aštuonioliktas gimtadienis yra labai svarbus ir reikšmingas. Ir sveikinimai šio gimtadienio proga yra ne tik laukiami, bet ir prasmingi. Po šio gimtadienio kiti nebėra tokie ypatingi – nežinia, ar dėl to, kad mūsų pečius užgula kitokie rūpesčiai, ar kad nebėra laiko tiek daug svajoti, nes reikia rūpintis studijų ar buities reikalais… Akimirkai stabtelim, priimam gimtadienio sveikinimus ir vėl judam į priekį, vėl bėgam ir skubam. Taip sulaukiam dvidešimties, po to metai tarsi kamuolys ima riedėti į pakalnę- vis greityn ir greityn… Skaičiuojam tik penkmečius, čia buvo dvidešimt, o čia jau dvidešimt penki, trisdešimt ir , žiūrėk, jau lauki nebe savo, o savo vaikų gimtadienių. Jau nebe tu sulauki sveikinimų gimtadienio proga, o pats juos kuri ir sveikini mažuosius. Prisimindamas savo vaikystę stengiesi ir kitų gimtadienius padaryti nuostabius ar net išpildyti savo svajones, kurios liko neįgyvendintos vaikystėje.